Lapkričio 16 dieną į Buivydžių gimnaziją atvyko ,,Drakoniuko“  teatras, kuris pristatė muzikinį spektaklį  ,,Kurmio Zigmo kelionė po pasaulį“.

   Spektaklio metu mažieji žiūrovai kartu su kurmiu Zigmu nukeliavo į Japoniją, Argentiną, Vokietiją ir net pas Amerikos indėnus. Susipažino su tų šalių tradicijomis bei papročiais.

   Tačiau niekur nepritapęs kurmis Zigmas pagaliau grįžo į Lietuvą. Ir tik grįžęs namo, kur jo laukė pievos kaimynė karvė Melanija, jis suprato paprastą tiesą – visur gerai, bet namuose geriausia.

   Nuotaikingų personažų dėka, mokiniai  ne tik susipažino su įvairiomis pasaulio šalimis, bet ir pasinėrė į nepaprastą pasakų pasaulį bei  ugdė patriotiškumą.

                                               Lietuvių kalbos mokytoja Beata Martinkevič

   Per Visų šventųjų šventes, Vėlines pagarbiai dėkojame Dievui už gyvenimo dovaną ir pagerbiame tuos, kurie prieš mus gyveno. Aplankome ne tik savo artimuosius žmones, bet ir tuos, kuriuos pažinojome ir gerbėme tik neakivaizdžiai, per jų kūrybą, gerus darbus, indėlį į mūsų tautos istoriją, jų pasiaukojimą, dėl ko didžiuojamės savo tauta.

   Spalio 28 dieną Buivydžių gimnazijos kraštotyrininkų būrelio (vadovė V. Vežbovič) mokiniai sutvarkė prie Buivydžių Šv. Jurgio bažnyčios palaidotų kunigų kapus, uždegė žvakutes. Svarbiausia dovana mirusiesiems yra malda, o žvakė – vilties ženklas. Todėl uždegtos žvakelės, sutvarkyti kapai, sukalbėta malda privertė susimąstyti apie gyvenimo prasmę, prisiminti tuos, kurie ilsisi ramybėje.

   Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia.

     Spalio 8 dieną mūsų gimnazijos IVG klasėje lietuvių literatūros pamoka vyko netradicinėje aplinkoje. Kartu su mokytoja vykome aplankyti Antakalnio ir Rasų kapines.

    Antakalnio kapinėse, sustojus ties Sausio 13- sios Gynėjų paminklu, mokytoja priminė, kokia svarbi tautai yra laisvė. 1991 metų įvykiai pareikalavo nemažai aukų: 14 žmonių žuvo. Jų pasiaukojimas suteikė viltį gyventi laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje. Netoli Gynėjų palaidotas ir pirmasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas. Nepraleidome progos pasižvalgyti po Menininkų kalnelį.

      Atvykę į seniausias Lietuvoje, Rasų, kapines gavome užduotį: turėjome ne tik susiorientuoti mokytojos iš anksto paruoštame kapinių plane, bet pagal planą rasti žymių žmonių kapus ir nurašyti citatą nuo paminklo. Taigi radome V. M. – Putino, B. V. Sruogų, M. K. Čiurlionio ir daugelio kitų rašytojų, menininkų, taip gerai mums žinomų iš lietuvių literatūros, kapus.

     Pamoka pavyko, o praleista diena paliko daug įspūdžių.

IVG klasės mokinė Aneta Andruškevič

   Spalio 18-31 dienomis penkios mūsų gimnazijos mokinės buvo išvykusios į „Wspólnota Polska” draugijos surengtą lyderystės stovyklą Pultuske, kurioje stovyklavo Brazilijos, Ukrainos ir Lietuvos jaunimas.

   Stovyklos tikslams pasiekti buvo pasitelktos įvairios veiklos formos: prisistatymai, asmeninės refleksijos ir testai, bendradarbiavimo žaidimai, kūrybinės užduotys, bendravimo pratimai, diskusijos, mokomosios užduotys, komandiniai žaidimai, lyderystės nuotykių kelionė, dvasinės pratybos, galimybė asmeniniams pokalbiams su lektoriais. Mūsų merginos aktyviai dalyvavo užsiėmimuose, kuriuos vedė lektorės M. Konopka, A. Żukowska K. Olszańska – Jakubiak ir S. Zielonka

   Stovyklautojai dalyvavo ekskursijoje į Pultusko miesto Rotušę, pilį, aplankė muziejus. Taip pat buvo išvykę į Varšuvą ir Ciechanovą. Sostinėje aplankyta Karalių pilis, Senamiestis, Kultūros ir mokslo rūmai. Ciechanove Mazovieckių kunigaikščių pilyje dalyviams buvo surengta atvira istorijos pamoka „Kuo mes panašūs ir kuo skiriamės“.

Baigiantis stovyklavimui kiekvienos šalies grupė visus dalyvavusius kūrybiškai supažindino su savo tėvyne.

   Laukiame mūsų gimnazijos merginų pasidalijimo su bendramoksliais gerąja patirtimi įgyta svetur.

Vertiname mokytojos triūsą, jo rezultatus. Linkime jai ir toliau išlaikyti aukštą mokymo lygį.

   Spalio 21 d. gimnazijos dramos būrelis (11 IIIG klasės mokiniai) ir jų vadovė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Julija Bazevičienė buvo Valstybiniame jaunimo teatre Vilniuje, kur žiūrėjo A. Juozaičio spektaklį „Širdis Vilniuje“, kurio tikslas pateikti naują požiūrį į istoriją. Spektaklio epicentras – Józefo Piłsudskio (Gediminas Storpirštis) ir Felikso Dzeržinskio (Aleksas Kazanavičius), auliniais batais mindančių Vilniaus grindinį, dialogas. Po spektaklio idėjos raiška literatūrinėmis ir teatro priemonėmis buvo aptarta per lietuvių kalbos ir literatūros pamoką. Mokiniai diskutavo, išsakė savo nuomones apie spektaklį:

   „Istorija domiuosi, todėl pamatyti gyvai žinomų istorinių asmenybių susitikimą scenoje, nors ir nerealioje aplinkoje buvo įdomu. Pamačiau aktorių garsenybių vaidybą iš arti.“

                                                                                       Dorota Šulska

„Dekoracijos, efektai labai tikroviški. Režisieriai apgalvojo viską iki smulkmenų, o aktoriai sugebėjo tinkamai perduoti savo emocijas, įsijausti į savo rolę.“

                                                                                      Agata Orlovskaja

„Man patiko juodojo angelo personažas. Žvilgsnis nuolat krypo į jį. Manau, pats įdomiausias vaidmuo.“

                                                                                      Marek Lučinski

   „Pati pradžia buvo neįdomi, bet vėliau įsijaučiau ir nebežiūrėjau abejingai. Atpažinau visas istorines asmenybes ir tada turinys įgijo prasmę.“

                                                                                      Karol Mikelevič

   „Išgirsti lietuvių pastatytame spektaklyje kalbant lenkiškai netikėta. Spektaklis patiko, sužinojau daug naujų faktų.“

Robert Ciura

„Spektaklis mistinis: skaistykla, susitinka jau seniai mirę žmonės, angelas juodais rūbais, bet baltais sparnais – viskas darė įspūdį.“

                                                                                      Renata Jankovska

   „Istorines asmenybes pažinau visai kitaip – per teatrą. Puikiai žinau Pilsudskio kapą Rasų kapinėse, kur palaidota jo širdis, tačiau paties Pilsudskio likimas man atsiskleidė visiškai kitoje šviesoje, ypač kai spektaklyje prašneko jo motina.“

                                                                                      Karolina Klimaševska

   „Nesutinku, kad tai istorinis kūrinys. Suvestos dvi asmenybės, kurios niekada nebuvo susitikusios, nors diskusija vyksta būtent tarp jų ir taip atsiskleidžia tų dviejų veikėjų ryšys su Vilniumi.“

                                                                                      Agata Komar

   „Sėdėjome pirmoje eilėje ir iš arti matėme aktorių veidus, reiškiamas emocijas. Matėme, kaip aktoriaus, įkūnijusio F. Dzeržinskio personažą, veidas suprakaitavo. Aktorių vaidyba puiki ir tai imponavo.“

                                                                                      Mažena Juchnevič

   „Jau vien pabūti teatre ir gyvai pamatyti spektaklį įspūdinga. Dabar visai kitaip skaitysiu ir suvoksiu draminius kūrinius.“

                                                                                      Gabriel Paukšto

   „Man patiko pabūti kitoje aplinkoje, pajausti aktorių vaidybą.“

Diana Žilinskaitė

   Dėkojame Lietuvių švietimo draugijai „Rytas“ ir Alfonsui Kairiui už pakvietimus.