Sausio 16 d., penktadienį, mūsų mokykloje viešėjo „Drakoniuko“ teatras, kuris parodė šmaikštų linksmą spektaklį „Kas aš arba Dainulių miško pasaka“. Į spektaklį susirinkę pradinių klasių mokiniai kartu su pagrindiniu veikėju vilku Vaciumi linksminosi ir mokėsi gerumo, draugiškumo. Šis nuotaikingas ir muzikalus vaidinimas, kuriame vaidino Dainulių miško žvėrys, labai patiko visiems susirinkusiems.

Dėkojame Kauno Drakoniuko teatro kolektyvui, kurie mūsų mažiems padėjo suprasti, kas yra draugystė ir kaip svarbu bet kokioje situacijoje likti pačiu savimi.

Nuo Kristijono Donelaičio gimimo skiria trys šimtmečiai. Per tiek laiko žmonių gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai. Gruodžio 11 dieną Buivydžių mokyklos mokiniai buvo pakviesti į baigiamąjį Kristijono Donelaičio metų renginį. Iš 12 klasės mokinių paruoštų skaidrių, kurias pristatė vienuoliktokės, susirinkusieji sužinojo kokioje epochoje gyveno poetas. Nustebino K. Donelaičio biografiniai faktai. Ne visi buvo girdėję, jog poetas buvo puikus meistras: pats pasigamino barometrą, klavesiną, laikrodį, mėgo sodininkystę. Daug dėmesio skirta K. Donelaičio „Metų“ skaitymui, kai mokiniai skaitė ištraukas iš „Metų“. Būtų puiku, jei nors vienam iš dalyvavusių renginyje, poeto žodis taptų artimesnis, suprantamesnis. Jeigu atrasti nepasisekė, vadinasi, tas atradimas dar laukia ateityje. Juk gyvenimo tvarka, kurią pripažino teisinga ir kurios laikėsi K. Donelaitis, yra ne kas kita, kaip Dievo įsakymų laikymasis. Būtent tai padeda žmogui rasti vidinę ramybę bei dermę ir dabar. Atsigręžkime į K. Donelaičio kūrybą, ieškokime jo žodyje patvirtinimo savo mintims ir darbams; skaitydami ir gilindamiesi, ieškodami sąsajų su savuoju laiku.

Nepamiršta buvo ir tai, kad „Metai“ buvo išversti net į 20 kalbų. Lenkų, rusų, vokiečių ir anglų kalbomis nuskambėjo skaitomos kūrinio ištraukos. Jas išraiškingai perskaitė kalbų mokytojų V. Grakalskienės, I. Šulskos, J. Mincevič paruoštos 9 ir 11 klasių mokinės. Dvyliktokės parodė K. Donelaičio kūrinio kiekvienos dalies improvizuotus trumpus filmukus. Žiūrovai mėgavosi žodžių ir muzikos žaismu.

Pasiruošti renginiui mokiniams padėjo lietuvių kalbos mokytojos Julija Bazevičienė ir Janina Litvin.

Išlydėti donelaitikos metai, apsuktas laiko ratas, tačiau jis nesustoja. Mus jau pasitinka Etnografinių regionų metai, tad vėl laukia nauji ir prasmingi darbai.

Gruodžio 15 – 16 dienomis, belaukiant gražiausių metų švenčių, pradinių klasių mokiniai kartu su lietuvių kalbos mokytoja Beata Martinkevič dirbo skleisdami gerą nuotaiką ir nuoširdumą.

1 klasės mokiniai klausėsi pasakos apie Kalėdų Senelį ir sužinojo daug įdomių dalykų: ką jis veikia visus metus, kas rašo jam laiškus prieš Kalėdas, kokius darbus dirba jo pagalbininkai elfai. Taip pat gamino kalėdines dekoracijas ir puošė klasę.

3 – 4 klasių mokiniai klausėsi pasakos, aptarė Kalėdų šventės reikšmę, tradicijas Lietuvoje, rašė kalėdinius sveikinimus ir linkėjimus bei papuošė klasių stendus.

Lietuvių kalbos mokytoja Beata Matinkevič

Advento metu, kada ruošiamės Kalėdom, tarp įvairių darbų ir užsiėmimų yra laikas kada atkreipiame dėmesį į Jėzaus gimimą. Tas momentas įvyko mūsų mokykloje kai buvo pristatytos 3-5 klasės mokinių prakartėlės. Tai buvo I etapas konkurso „Pats gaminu prakartėlę”. Tarp labai gražių ir originalių prakartėlių mokyklos komisijai buvo labai sunku išsirinkti tas, kurios važiuos reprezentuoti mūsų mokyklą Vilniaus rajone.

Kalėdos – tai šventė, kurią švenčia ir mėgsta visas pasaulis. Kiekviena šalis turi savų tradicijų ir ypatybių. Kai kurios iš jų mums gali pasirodyti keistos, kai kurios – žavios ir nepakartojamos, įkvepiančios. Norėdami sužinoti, kaip Šv. Kalėdos švenčiamos svetur mūsų mokiniai gruodžio 8 dieną susirinko mokyklos antro aukšto vestibiulyje, kur devintokai rodydami spalvingas skaidres pasakojo kaip prasideda artėjančių švenčių šurmulys įvairiose pasaulio šalyse. Taigi visiškai nesvarbu, kur bebūtumėte gruodžio 25-ąją, tiesa kai kuriose šalyse ši data skiriasi, bet kalėdinė nuotaika bei dvasia visur išliks tokia pati.

                      Su artėjančiomis šventėmis! Visiems geros nuotaikos!

Gruodžio 9 d. 9 – 10  klasės mokiniai lydimi socialinės pedagogės lankėsi Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Turėjome galimybę apžiūrėti scenos užkulisius, kur išgirdome pasakojimą apie sudėtingą scenos įrangą, spektaklio eigą, pamatėme spektakliuose naudojamą butaforiją, kostiumų sandėlius, grimo kambarius, dekoracijų dirbtuves, repeticijų sales,  kuriose repetuoja balerinos.

Smagiausia mokiniams ekskursijos dalis, kai kiekvienas galėjo pamėginit įsijausti į spektaklio herojaus vaidmenį ir pasimatuoti kostiumą ar suknelę, o taip pat išbandyti savo jėgas fechtuojantis špagomis.  

Ankstyvą lapkričio 28-osios rytą 3–12 klasių mokiniai ir mokytojai dideliu patogiu autobusu pajudėjo Laikinosios sostinės link. Buvo numatyta aplankyti daug objektų, todėl nerimauta ar visur spėsime, ar nepavargsime? Patyrusios gidės Linos dėka kelionė tikrai neprailgo! Važiuojant laikas prabėgo greitai. Vos tik suspėjome atsakyti į surengtos viktorinos klausimus ir pasidžiaugti prizais, kai pasirodė pirmieji Kauno pastatai.

Pirmiausia aplankėme prie Kauno marių Algirdo Brazausko vardo hidroelektrinę. Čia apžiūrėjome kaip didžiuliu kompiuteriu valdoma elektrinė ir gaminama elektra. Įspūdinga! Stabtelėję prie marių sužinojome kada jos suformuotos ir pėstute patraukėme apžiūrėti Lietuvos baroko architektūros šedevro – Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblio, kurį plačiai išgarsino kamaldulių Dievo Motinos paveikslas. Dėkojame seseriai kazimierietei Editai už nuostabią ekskursiją.

Toliau ekskursija tęsėsi Kauno senamiestyje. Žiūrėdami į Nemuno vandenis sužinojome apie istorinius Kauno potvynius. Pamatėme Perkūno namus, Jėzuitų gimnaziją, kurioje mokytojavo Adomas Mickevičius, J. Tumas Vaižgantas, kunigų seminariją, Maironio ,Valančiaus paminklus, Kauno pilį ir Rotušę. Rotušės aikštėje pasigrožėjome pagrindine miesto „debesų egle“, kuri iš putplasčio indelių segmentų ir sidabru tviskančio ažūro grandinėlių atrodė kaip debesų kamuoliai ant kurių sutūpę angelai.

Mokiniai nekantravo aplankyti Velnių muziejų. Ką gi, abejingų tikrai neliko! Apgailestavome, kad Vilniuje nėra Karo muziejaus– galėtume dažniau nuvykti į rengiamas edukacines programas. Tado Ivanausko zoologijos muziejuje per pažintinę ekskursiją pamatėme gausią mūsų planetos faunos įvairovę.

Laisvės alėja grįždami į autobusą regėjome Muzikinį teatrą, pėsčiųjų tiltą, Žalgirio areną. Čia galima būtų dėti tašką, bet ne! O kaip gi jūrinis akvariumas prekybos centre „Mega“?! Mums pasisekė: pamatėme ryklį, įvairiaspalves gražias žuvytes ir net nardytojus tuo metu valančius akvariumo stiklus. Pasivažinėjome parduotuvės eskalatoriumi, nupirkome lauktuvių. Linksmai ir turiningai papramogavę, šiek tiek pavargę, bet kupini įspūdžių laimingai grįžome namo, kur mūsų jau laukė išsiilgę namiškiai.

7 klasės auklėtoja Veronika Grakalskienė