Per Visų šventųjų šventes, Vėlines pagarbiai dėkojame Dievui už gyvenimo dovaną ir pagerbiame tuos, kurie prieš mus gyveno. Aplankome ne tik savo artimuosius žmones, bet ir tuos, kuriuos pažinojome ir gerbėme tik neakivaizdžiai, per jų kūrybą, gerus darbus, indėlį į mūsų tautos istoriją, jų pasiaukojimą, dėl ko didžiuojamės savo tauta.

   Spalio 28 dieną Buivydžių gimnazijos kraštotyrininkų būrelio (vadovė V. Vežbovič) mokiniai sutvarkė prie Buivydžių Šv. Jurgio bažnyčios palaidotų kunigų kapus, uždegė žvakutes. Svarbiausia dovana mirusiesiems yra malda, o žvakė – vilties ženklas. Todėl uždegtos žvakelės, sutvarkyti kapai, sukalbėta malda privertė susimąstyti apie gyvenimo prasmę, prisiminti tuos, kurie ilsisi ramybėje.

   Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia.

     Spalio 8 dieną mūsų gimnazijos IVG klasėje lietuvių literatūros pamoka vyko netradicinėje aplinkoje. Kartu su mokytoja vykome aplankyti Antakalnio ir Rasų kapines.

    Antakalnio kapinėse, sustojus ties Sausio 13- sios Gynėjų paminklu, mokytoja priminė, kokia svarbi tautai yra laisvė. 1991 metų įvykiai pareikalavo nemažai aukų: 14 žmonių žuvo. Jų pasiaukojimas suteikė viltį gyventi laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje. Netoli Gynėjų palaidotas ir pirmasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas. Nepraleidome progos pasižvalgyti po Menininkų kalnelį.

      Atvykę į seniausias Lietuvoje, Rasų, kapines gavome užduotį: turėjome ne tik susiorientuoti mokytojos iš anksto paruoštame kapinių plane, bet pagal planą rasti žymių žmonių kapus ir nurašyti citatą nuo paminklo. Taigi radome V. M. – Putino, B. V. Sruogų, M. K. Čiurlionio ir daugelio kitų rašytojų, menininkų, taip gerai mums žinomų iš lietuvių literatūros, kapus.

     Pamoka pavyko, o praleista diena paliko daug įspūdžių.

IVG klasės mokinė Aneta Andruškevič

   Spalio 18-31 dienomis penkios mūsų gimnazijos mokinės buvo išvykusios į „Wspólnota Polska” draugijos surengtą lyderystės stovyklą Pultuske, kurioje stovyklavo Brazilijos, Ukrainos ir Lietuvos jaunimas.

   Stovyklos tikslams pasiekti buvo pasitelktos įvairios veiklos formos: prisistatymai, asmeninės refleksijos ir testai, bendradarbiavimo žaidimai, kūrybinės užduotys, bendravimo pratimai, diskusijos, mokomosios užduotys, komandiniai žaidimai, lyderystės nuotykių kelionė, dvasinės pratybos, galimybė asmeniniams pokalbiams su lektoriais. Mūsų merginos aktyviai dalyvavo užsiėmimuose, kuriuos vedė lektorės M. Konopka, A. Żukowska K. Olszańska – Jakubiak ir S. Zielonka

   Stovyklautojai dalyvavo ekskursijoje į Pultusko miesto Rotušę, pilį, aplankė muziejus. Taip pat buvo išvykę į Varšuvą ir Ciechanovą. Sostinėje aplankyta Karalių pilis, Senamiestis, Kultūros ir mokslo rūmai. Ciechanove Mazovieckių kunigaikščių pilyje dalyviams buvo surengta atvira istorijos pamoka „Kuo mes panašūs ir kuo skiriamės“.

Baigiantis stovyklavimui kiekvienos šalies grupė visus dalyvavusius kūrybiškai supažindino su savo tėvyne.

   Laukiame mūsų gimnazijos merginų pasidalijimo su bendramoksliais gerąja patirtimi įgyta svetur.

Vertiname mokytojos triūsą, jo rezultatus. Linkime jai ir toliau išlaikyti aukštą mokymo lygį.

   Spalio 21 d. gimnazijos dramos būrelis (11 IIIG klasės mokiniai) ir jų vadovė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Julija Bazevičienė buvo Valstybiniame jaunimo teatre Vilniuje, kur žiūrėjo A. Juozaičio spektaklį „Širdis Vilniuje“, kurio tikslas pateikti naują požiūrį į istoriją. Spektaklio epicentras – Józefo Piłsudskio (Gediminas Storpirštis) ir Felikso Dzeržinskio (Aleksas Kazanavičius), auliniais batais mindančių Vilniaus grindinį, dialogas. Po spektaklio idėjos raiška literatūrinėmis ir teatro priemonėmis buvo aptarta per lietuvių kalbos ir literatūros pamoką. Mokiniai diskutavo, išsakė savo nuomones apie spektaklį:

   „Istorija domiuosi, todėl pamatyti gyvai žinomų istorinių asmenybių susitikimą scenoje, nors ir nerealioje aplinkoje buvo įdomu. Pamačiau aktorių garsenybių vaidybą iš arti.“

                                                                                       Dorota Šulska

„Dekoracijos, efektai labai tikroviški. Režisieriai apgalvojo viską iki smulkmenų, o aktoriai sugebėjo tinkamai perduoti savo emocijas, įsijausti į savo rolę.“

                                                                                      Agata Orlovskaja

„Man patiko juodojo angelo personažas. Žvilgsnis nuolat krypo į jį. Manau, pats įdomiausias vaidmuo.“

                                                                                      Marek Lučinski

   „Pati pradžia buvo neįdomi, bet vėliau įsijaučiau ir nebežiūrėjau abejingai. Atpažinau visas istorines asmenybes ir tada turinys įgijo prasmę.“

                                                                                      Karol Mikelevič

   „Išgirsti lietuvių pastatytame spektaklyje kalbant lenkiškai netikėta. Spektaklis patiko, sužinojau daug naujų faktų.“

Robert Ciura

„Spektaklis mistinis: skaistykla, susitinka jau seniai mirę žmonės, angelas juodais rūbais, bet baltais sparnais – viskas darė įspūdį.“

                                                                                      Renata Jankovska

   „Istorines asmenybes pažinau visai kitaip – per teatrą. Puikiai žinau Pilsudskio kapą Rasų kapinėse, kur palaidota jo širdis, tačiau paties Pilsudskio likimas man atsiskleidė visiškai kitoje šviesoje, ypač kai spektaklyje prašneko jo motina.“

                                                                                      Karolina Klimaševska

   „Nesutinku, kad tai istorinis kūrinys. Suvestos dvi asmenybės, kurios niekada nebuvo susitikusios, nors diskusija vyksta būtent tarp jų ir taip atsiskleidžia tų dviejų veikėjų ryšys su Vilniumi.“

                                                                                      Agata Komar

   „Sėdėjome pirmoje eilėje ir iš arti matėme aktorių veidus, reiškiamas emocijas. Matėme, kaip aktoriaus, įkūnijusio F. Dzeržinskio personažą, veidas suprakaitavo. Aktorių vaidyba puiki ir tai imponavo.“

                                                                                      Mažena Juchnevič

   „Jau vien pabūti teatre ir gyvai pamatyti spektaklį įspūdinga. Dabar visai kitaip skaitysiu ir suvoksiu draminius kūrinius.“

                                                                                      Gabriel Paukšto

   „Man patiko pabūti kitoje aplinkoje, pajausti aktorių vaidybą.“

Diana Žilinskaitė

   Dėkojame Lietuvių švietimo draugijai „Rytas“ ir Alfonsui Kairiui už pakvietimus.

   Spalio 2 dieną Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre Vilniuje vyko Lietuvos Gamtos Mokslų Olimpiada. Iš mūsų gimnazijos dalyvavome trise: IG klasės mokinys Rafal Karnecki, II G mokinė Anastasija Žonych ir aš, IG klasės mokinė Gabriela Pšednia. Olimpiadai įtemptai ruošėmės net kelias savaites. Perskaitėme nemažai knygų, peržiūrėjome visus savo senus užrašus, skolinomės konspektus iš vyresniųjų draugų ir mokėmės, mokėmės… Žinoma, mus noriai konsultavo fizikos, chemijos bei biologijos mokytojos.

   Olimpiadoje teko paprakaituoti. Užduotis sprendėme net dvi valandas. Buvo sunku, bet įdomu. Džiaugiamės, kad galėjome atstovauti gimnazijai. Tikimės, kad kitais metais mes taip pat sėkmingai dalyvausime ir patirsime ne tik naujų įspūdžių, bet ir laimėjimų.

Gabriela Pšednia, IG klasė

   Vilniaus r. Buivydžių gimnazijos IIIG klasės mokiniai rugsėjo 22 dieną praleido labai įdomiai ir turiningai, nes pamokos jiems vyko nemokyklinėje erdvėje: nuostabiame gamtos kampelyje ir kvantinės elektronikos pasaulyje.

   Pirmoji pamoka įvyko LEU oranžerijoje, kur mokinius pasitiko vyresn. botanikė Teresė Jokšienė parodžiusi tikrą vasaros oazę, kurioje auga apie 800 rūšių pačių įdomiausių ir egzotiškiausių augalų, atvežtų iš įvairių pasaulio kampelių. Mokiniai susipažino su augalų pavadinimais, sužinojo apie jų žalingas ir naudingas savybes, teikiamą naudą žmogui. Ypač džiugu buvo tai, kad augalus mokiniai galėjo ne tik pamatyti, bet ir paliesti, pauostyti, paklausti apie jų auginimo sąlygas. Pamatyta, kaip Lietuvoje auga bananai, figos, papajos, imbieras, kardamonas, vanilė ir kiti šiltų kraštų augalai. Kiekvienas mokinys galėjo teoriškai pasirinkti tokį augalą, kurį norėtų išsiauginti namuose, pvz.: tokį, kuris ėda vabzdžius, saugo nuo elektromagnetinės spinduliuotės, veda skanius vaisius ar tiesiog yra ypatingo grožio.

   Pabuvus natūralios gamtos apsuptyje aplankytas šiuolaikinės technikos pasaulis – VU Lazerinių tyrimų centras. Tai didžiausias ir stipriausias mokslinis padalinys Lietuvoje, kuriame vykdomi lazerių fizikos, netiesinių optinių reiškinių, lazerinės spektroskopijos tyrimai, lazerių taikymo ir lazerinių technologijų kūrimo darbai. VU LTC visus svetingai pasitiko lektorius, vyresn. mokslo darbuotojas Dr. Domas Paipulas. Jis mūsų mokyklos gimnazistams kaip tikriems studentams pravedė paskaitą. Lektorius, naudodamasis multimedija, papasakojo apie lazerių atsiradimą, konstrukciją, gamybą bei taikymo sritis. Didžiuodamasis konstatavo, kad Lietuvoje pagaminti lazeriai yra labai kokybiški ir perkami įvairių pasaulio šalių. Laboratorijoje mokiniai galėjo pamatyti tikrojo lazerio veikimą. Atminimui Dr. Domas Paipulas lazeriu išgraviravo ant mokinių mobiliųjų telefonų korpusų užrašus.

   Esame labai dėkingi LEU vyresn. botanikei Teresė Jokšienei ir VU LTC lektoriui, vyresn. mokslo darbuotojui dr. Domui Paipului už nepaprastai įdomias pamokas nemokyklinėje erdvėje. Gauta informacija iš tikrų profesionalų klausinėjant, stebint, liečiant augalus bei techniką, ilgai liks mokinių atmintyje, bus naudinga jiems ateityje, o gal ir renkantis būsimą profesiją.

 Alina Makovska, fizikos mokytoja

Tatjana Mincevič, biologijos mokytoja metodininkė

„KALBA YRA BENDRAS MEILĖS RYŠYS, VIENYBĖS MOTINA, PILIETIŠKUMO TĖVAS, VALSTYBĖS SARGAS“

                                                                 (M. Daukša)

   Rugsėjo 26-oji – Europos kalbų diena, kurią švenčia visa Europa. Minint šią dieną siekiama parodyti, kaip ir kodėl daugiakalbystė yra viena iš didžiausių Europos vertybių, norima atskleisti, kaip kalbų mokymasis praturtina gyvenimą, išugdyti pagarbą kiekvienai kalbai.

   Ši Europos kalbų diena ypatinga – pirmą kartą švenčiama įteisintoje GIMNAZIJOJE. Rugsėjo 24-ąją per ilgąją pertrauką šventiškai pasipuošę mokiniai, mokytojai, gimnazijos darbuotojai susirinko antro aukšto vestibiulyje. Minėjimą pradėjo aštuntos klasės mokiniai Gabrielė Zurzaitė ir Daniel Andžejevski, kurie pasveikino visus renginio dalyvius, papasakojo apie Europos kalbų dienos reikšmę ir pakvietė kiekvienos klasės atstovus papuošti simbolinį Kalbų ąžuolą. Netrukus vestibiulyje stovinčio medžio šakos buvo padabintos įvairių šalių vėliavų spalvomis nudažytais lapais, ant kurių buvo mūsų gimnazijoje mokomomis, kaimyninių, Europos šalių kalbomis užrašytos mintys apie kalbą. Medis atgijo, suplazdėjo įvairiomis spalvomis ir visi pamatė kokia įvairiakalbė yra Europa.

Renginį organizavo kalbų metodinė grupė.