Return to Apie gimnaziją

Istorija

Buivydžių mokyklos laikai, galimas daiktas, siekia Edukacinės Komisijos laikus, kai tais laikais veikė parapinė mokykla, bet neturime nei dokumentinio šaltinio, kuris patvirtintų šiuos teiginius. Pirmasis egzistuojantis dokumentas yra susijęs su 1907 metais. Šie metai ir laikomi pirmosios mokyklos Buivydžiuose įkūrimo metais. Reikia pažymėti, kad Buivydžiai išgyveno įvairių laikotarpių, kuris priklausė nuo to, kokiose rankose buvo valdžia. Nuo to priklausė ir mokyklos statusas: rusiška, lietuviška ar lenkiška bus ugdomoji kalba.

pastas

Daug metų mokykla buvo mediniame name, pastatytame 1900 metais. Ji buvo įsikūrusi toje vietoje, kurioje šiuo metu dabartinis paštas. 1911 metais įvykęs mokyklų surašymas užfiksavo, kad tais metais mokyklą lankė 65 mokiniai: 40 berniukų ir 25 mergaitės. Daug lankančiųjų vaikų, nebaigė mokyklos dėl sunkios materialinės padėties. Vaikai nelankė pamokų: vieni dėl blogo kelio ir šalčio, kiti dėl to, kad neturėjo batų ir drabužių. Mokyklą lankė valstiečių vaikai, bet pasitaikė ir miestiečių.

Tuo metu Buivydžių mokykloje mokė vienas mokytojas Ivanas Nikolajevičius Kosiakas, kuris į Buivydžius atvažiavo 1907 metais, turėdamas 27 metus. Manoma, kad ir gyveno mokykloje. Išvažiuodavo iš kaimo tik vasarą. Metinis mokytojo atlyginimas tuo metu siekė 360 rublių. Be jo, mokykloje dar dirbo tikybos mokytojas. Mokyklos bibliotekoje buvo pagrindinės knygos. 1910 metais tenai buvo 27 vadovėliai, kurių bendras skaičius 255 egzemplioriai. Be knygų, buvo žemėlapių ir kitų priemonių, kurios reikalingiausios per pamokas.

Apie tarpukario ir pokario laikus žinome tik iš tų žmonių prisiminimų, kurie tais laikais mokėsi. Jie pasakojo, kad medinis mokyklos pastatas buvo apgailėtinas, todėl jis buvo uždarytas, o 1940 metais mokykla buvo perkelta į naują pastatą, kuriame ji išbuvo iki 1985 metų. Dabar šis pastatas vadinamas „senąja mokykla“. Jame yra aktų salė, viena klasė, biblioteka ir dirbtuvių kabinetas.

1949 metais Buivydžiuose įkurta „septynmetė“. Mokykloje buvo mokoma rusų kalba. Po karo pirmuoju direktoriumi buvo paskirtas istorijos mokytojas Nikolajus Parfinovičius Bulatovas. Nors Bulanovas buvo rusas, tačiau labai stengėsi, kad Buivydžių rusų mokykloje ugdomąja kalba taptų lenkų. Mokykloje pradėjo kurtis pionierių ir komjaunuolių organizacijos, bet mokiniai nenorėjo būti jų nariais. Į bažnyčią buvo draudžiama eiti. Autobusai nevažinėjo. Mokiniai į mokyklą ateidavo pėsti, atvažiuodavo vežimais arba dviračiais. Buivydžių mokykloje mokėsi vaikai tik iš artimesniųjų kaimų.

stara_szkola

Elektros nebuvo. Viską apšviesdavo žibalinės lempos. Ryte, kol dar būdavo tamsu, mokyta žodžiu, prašvitus – raštu. Per dieną buvo šešios pamokos, kurios buvo dėstomos rusų kalba. Egzaminai laikomi užbaigus keturias ir septynias klases. Nors laikai buvo sunkūs, mokykloje mokėsi daugiau kaip 300 vaikų. Todėl buvo dvi pamainos: pirmoje pamainoje mokėsi jaunesni moksleiviai, antroje- vyresni.

1960 metais prie mokyklos pristatė dar keletą statinių, nes labai trūko vietos. Tais pačiais metais pastatė bendrabutį. Jame gyveno vaikai, kuriems buvo toli iki mokyklos. 1971 metais mokyklą baigė pirmieji abiturientai, kurie įsigijo vidurinį išsilavinimą. 1985 metais pastatytas priestatas, kuriame yra šiandieninė mokykla.

Buivydžių mokykla žymi ne tik savo įdomia istorija, bet ir ją baigusiais žmonėmis, kurie gyvenime tikrai nemažai pasiekė.

Stanislav Peško -Lietuvos lenkų sąjungos Centro valdybos narys; Atkuriamojo seimo narys 1990 – 1992;

Zygmunt Mackevič – Lietuvos biologas histologas, politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos seimo narys 1996 -2000;

Medardas Čobotas – medicinos mokslų daktaras, docentas, Kovo 11 – osios signataras;

Ryšard Maceikianec – teisininkas, seimo narys 1996 -2000;

Josifas Tomaševičius – Lietuvos Aukščiausio teismo teisėjas;

Barbara Dvilevič – Vilniaus edukologijos universiteto Lenkų filologijos ir didaktikos katedros docentė,

knygos apie Buivydžių gyventojų kalbą “ Język mieszkańców wsi Bujwidze na Wileńszczyźnie“ autorė;

Irena Masojc – Humanitarinių mokslų filologijos daktarė,  Vilniaus edukologijos universiteto Lenkų filologijos ir didaktikos katedros vedėja;

Irena Miklaševič – socialinių mokslų (politologija) daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto mokslo darbuotoja.;

Romanas Mikelevič – įmonės „Padangių gėlės“, oreivių klubo vadovas.