Anykščių kraštas garsėja ne tik savo peizažu: ežerynais, žaliomis kalvomis ir šilais, bet ir tuo, kad čia gimė ir gyveno nemažai Lietuvą išgarsinusių rašytojų.
Spalio 19 dieną IVG klasės mokiniai Anykščius pamatė rašytojų akimis. Viešnagė Anykščiuose prasidėjo edukacine programa prie Antano Baranausko klėtelės, kur šis čia ilsėdamasis per dvi vasaras parašė himną Lietuvos gamtai – poemą „Anykščių šilelis“.
Gelsvas ryto rūkas glostė juodas vienkiemio sienas Niūronių kaime, kur gimė vienas pirmųjų lietuvių rašytojų psichologų, jautrusis klasikas Jonas Biliūnas. Čia tebesiūbuoja šimtametės liepos, tebegirgžda šulinio svirtis, krenta nunokę obuoliai… Vis dar gyvybingas rudenėjantis Beržų kalnelis. Pūsteli vėjas, nupučia dulkes nuo praeities…Tuoj atrodo sulos senasis šunelis Brisius ir pasirodys išvargusi nuo žiauraus gyvenimo Juozapota.
Rašytojo J. Biliūno kapo granitinis antkapis, baltas ir aukštas, iškyla virš tamsiai žalių kalvos pušų tarsi svajonė apie laimę… Užkopus aukštai susimąstėme, ar pasiryžtume gyventi taip, jog mūsų artimųjų gyvenimas „būtų laimingas, rožėmis ir lelijomis išpintas”.
Užbaigėme savo kelionę Anykščių šilelyje, nes atvykti į Medžių lajų taką rudenį – tai tarsi pabūti didžio dailininko dirbtuvėse – tiek spalvų ir atspalvių! Nuo apžvalgos bokšto atsiveria gražiausiomis spalvomis išmargintos medžių viršūnės ir Šventosios upės vingis. Mintyse skamba A. Baranausko žodžiai, o širdis džiaugiasi vaizdu, miško ramybės pasisemia. Pakeliui gaudėme per šakas bandančius mus pasiekti saulės spindulius, uodėme drėgną jau rudeniu kvepiantį orą.
Palikome Anykščius puikia nuotaika ir džiaugėmės, kad aplankėme dar vieną Lietuvos miestą, žvilgsniu ir mintimis prisilietėme prie iškiliųjų rašytojų kūrybos, praturtinome žinias.
IVG klasės auklėtoja,
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
Julija Bazevičienė
