Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta.
Tautos kalboje yra išdėstyta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia.
Jonas Jablonskis
Visą savaitę, kovo 6 – 10 dienomis, Buivydžių gimnazija šventė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir surengė projektą „Po lietuvių kalbos skėčiu“ už kurio sklaidą buvo atsakinga lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė J. Bazevičienė. Mokėti taisyklingai kalbėti ir rašyti lietuviškai – tokį tikslą iškėlė gimnazijos lituanistės Beata Martinkevič, Janina Litvin ir Julija Bazevičienė.
Mažieji pradinukai talkinami 5 – 7 klasių mokinių ir mokytojos Beatos Martinkevič rinko gražiausius posakius skirtus kalbai, ranka rašė ant kartotinių dėžių ir vestibiulyje pastatė paminklą kalbai. Koridoriuje, vedančiame į lietuvių kalbos kabinetą, kaip kareiviai dailiai išsirikiavo mažųjų nupiešta lietuviškų raidžių abėcėlė.
Kovo 8 dieną vyko meninio skaitymo konkursas. Skambėjo 5 – II G klasių mokinių skaitomi parašyti lietuvių rašytojų gražiausi žodžiai moteriai. III- IVG klasių trylika gimnazistų kartu su mokytoja J. Bazevičiene Lietuvos Respublikos Seime susitiko su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais.
Ketvirtadienį, kovo 9 dieną išrinkta raštingiausia gimnazijos mokinė, parašiusi diktantą ir nepadariusi nė vienos klaidos. Tai IIG klasės mokinė Gabrielė Pšednia (mokytoja J. Litvin). Raštingumo konkurse dalyvavo visi mokiniai pradedant nuo penktos klasės.
Lietuvių kalbos dienų pabaiga – visų gimnazijos mokinių koncertas „Mes mokame mylėti“. Skambiai aidėjo lietuviškos dainos, netilo plojimai. Po IVG klasės mokinių emocingai sudainuotos lietuvių liaudies dainos „Suk suk ratelį“ padėkota administracijai, klasių auklėtojams už paramą, muzikos mokytojai O. Krasodomskai už mokinių parengimą ir visiems dalyvavusiems mokiniams šiame pilietiniame, patriotiniame projekte, kuriame akcentuota, kad lietuvių (valstybinė) kalba tautinių mažumų vaikams yra ne mažiau svarbi kaip ir gimtoji kalba.
Lietuvių kalbos ir literatūros
mokytoja metodininkė J. Bazevičienė
